* * *

Lietaus daina pažadino iš miego.

Užplūdo mintys, ryja širdį liūdesys.

Rankos neranda, šalia nėra nieko.

Kodėl aš vienas? Kur tu mano ateitis?

Kaip kalnų upė gyvenimas mus neša.

Jaučiuos bejėgis, o juk buvau stiprus.

Pravėriau langą, man ant veido laša.

Lietus, toks vėsus, toks gaivus

Dar neseniai kažką aš taip mylėjau.

Nuo šios minties apėmė šiurpulys.

Aš jai atidaviau save, o ne žadėjau.

O ji pasielgė kaip gyvulys

Ir likęs vienas aš tikėjau.

Ne nuodėmė yra, mylėt.

Tave sutikęs aš galėjau.

Su džiaugsmu į gyvenimą žiūrėt.

Tave gyvenimas taip pat nepagailėjo.

Likai tu kaip ir aš viena.

Ir mūsų sielos susiliejo.

Dvi širdis plaka kaip viena.

Mes būdami kartu pamiršom

Apie pasaulį, kuris yra šalia.

O artimieji, giminės įniršo.

Kieno gi iš tikrųjų ši dalia----

Kodėl dabar aš vienas – nakty

Prie lango, svetimoj šaly.

Norėčiau pas tave su traukiniu lėkti,

Dabar, kurį girdžiu kažkur toli.

Sugrįšiu aš, sugrįšiu tu tik lauk.

Mylėk, kaip myliu aš tave.

Ir mano dovanotą širdį spausk

Prie kūno, ji sušildys ir primins mane.

Lietutis šiltas, o man šalta.

Man skauda, bet žinau sugis.

Sodai žydės, aplink bus balta.

Ir mums abiems lietutis lis.

                                  2002